- krėklius
- 2 krėklius sm. sudžiūvęs duonos kepalo pakraštys, kriaukšlys: Nevalgyk krėklių, dar dantis išlūši Skdv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
krėklius
Look at other dictionaries:
krėklius — 1 krė̃klius, ė smob. (2) 1. K.Būg, Kos32, NdŽ skarmalius, driskius: Kas tu čia esi? – krė̃klius, driskis J. Nuskurėlė, krė̃klė, nutrūkėlė J(Kos38). Ko ans nebūs krėklius, kad visus uždirbtus piningus pragera! Varn. Ei, tu krėkliau, ko čia mun… … Dictionary of the Lithuanian Language
krėkliai — sm. pl. (1) 1. NdŽ žr. krėklis 1: Tiktai krėkliais yra apsidaręs IM1856,60. 2. Ll žr. krėklai 1: Jis jau sudžiūvęs, vieni krėkliai Gr. 3. pastato griaučiai, karkasas: Jaujos pastatė tik krėklius, o dar lentoms neapkalė Gr … Dictionary of the Lithuanian Language
